Štai įveikiau ir trečiąją savotiško kostiuminio detektyvo trilogijos apie Toma de Kvinsį dalį. Susiskaitė puikiai, vis dar džiaugiuosi įdomybėmis, įtrauktomis į siužetą, bet kitais požiūriais – silpniausia iš visos trilogijos.
Autorius, matomai, kepa visokiausiu detektyvus kaip blynus, taigi man sunku suvokti, kaip jam taip sunkiai sekasi regzt siužetus – pirmoje dalyje nebuvo jokio detektyvo, tik paslaptys, kurios staiga paaiškėja iš vieno žmogaus kaip per magijos pasirodymą, antroje dalyje, jau buvo galima dalyvauti aiškinantis nusikaltimą, bet jis paaiškėjo jau pernelyg lengvai, na o „Nakties valdove“ išvis nusikaltimas buvo nei šioks nei toks, daug dalykų visiški atsitiktinumai, o ir šiaip viskas viena didelė muilo opera, nu žodžiu, vėl viskas atsiskleidžia nei šio, nei iš to. Pabaiga išvis juodai suskubinta ir nerimta, nors pati istorija ir įrėmino trilogiją.
Kas šiaip labiausiai liūdina, kad šioje knygoje nebeliko istorijos pamokėlių, kurios taip mane žavėjo pirmose dalyse. Vietoje kur ne kur vis išlendančių įdomių istorijų apie opijaus maniją, Scotland Jardo atsiradimą ar Viktorijos laikų Anglijos imperiją, šiame romane lieka tik įžanga su Anglijos geležinkeliais ir kaip jie pakeitė anglų gyvenimą. Šito labai pasigedau, nes šios pamokėlės tikrai atsverdavo siužeto nelygumus.
Vis dėl to trilogijai rašau pliusą – pasitelkęs puikią medžiagą autorius sukūrė neblogą detektyvo ir istorijos pamokėlių kombinaciją, tikroms įdomioms asmenybėms suteikė naujų spalvų ir net užkliudė visuomenės problemas. Žinoma, kiekviena tų dalių galėjo būti geresnė, bet visos kartu jos visgi leidžia pasimėgauti smagiu ir gana naudingu skaitiniu.
0 Komentarai