Su rašytoju Peter Hoeg susipažinau skaitydama žymiausią jo darbą – „Panelės Smilos sniego jausmas“ – tokį beveik detektyvą, kuris manęs labai nesužavėjo, bet „Moteris ir beždžionė“ turbūt savo pavadinimu patraukė dėmesį ir nusprendžiau pabandyti šį autorių antrą kartą.
Ir turiu pasakyti, kad autorius atsiskleidė visiškai kitoje šviesoje. Iš aprašymo ir pagal pirmąją rašytojo knygą kažkaip natūraliai tikėjausi detektyvo, o gavau nors ir su trilerio elementais, tokį gana filosofinį romaną apie civilizaciją. Labai analogiškai nutiko ir su „Panelės Smilos sniego jausmu“ – nors romano ašis ir yra detektyvas, iš tiesų gavau tokį gana filosofinį romaną apie mokslą ir galbūt net kažkiek apie civilizaciją. Ir dabar supratau, kad šio rašytojo kūrinius reikia imtis skaityti ne tada kai norisi kažko labiau atpalaiduojančio, ko tikiesi iš tų populiariųjų detektyvų ir trilerių žanrų, o kai norisi kažko rimto ir provokuojančio, nes Peter Hoeg į tuos žanrus tik įvynioja savo gana kontraversiškas mintis.
„Moteris ir beždžionė“ – vienas keistesnių skaitytų romanų, pradedamas brakonierius iš laivo išvertusia ir prisišvartavusia beždžione, plėtojamas per alkoholizmo liūne besikapanojančios trofėjinės brito danės žmonos prizmę, kai ji lyg sapne pradeda aiškintis apie beždžionę ir bando ją išgelbėti, o galiausiai skaitytoją palieka tokioje kingongiškoje ir distopinėje suirutėje. Apie šį romaną labai sunku papasakoti neatskleidžiant siužeto detalių, kuris šiaip jau gana smagus ir leidžia mėgautis gana lengvu skaitymu, kol neužgriūna visas filosofinis sunkumas.
Pirmoje knygos pusėje autorius labai smagiai pašiepia tamsiuosius mūsų civilizacijos aspektus ir buvau labai susižavėjusi šiuo kūriniu, nes jo keista forma ir toks žaismingas pasakojimo moralas labai imponavo, bet autorius galiausiai paprastas aliuzijas pakeitė sudėtingesnėmis ir visas pasakojimo lengvumas dingo, nuo įdomių disputų apie gyvūnus ir žmones pereita prie gal labai gilių, bet labai chaotiškai atskleistų peripetijų, kurios manęs kaip ir nepasiekė.
Autoriui visgi ploju už tokį drąsų romaną, žaviuosi jo mokslinėmis žiniomis, kurias jis labai plačiai įtraukia į savo knygas ir dabar užmetus akį į jo bibiliografiją labai užkliuvo jo distopija, kurią norisi perskaityti ir pamatyti, kaip autorius savo civilizacijos filosofiją suderino su šiuo populiariuoju žanru.
0 Komentarai