Iš „Padovanosiu tau saulę“ tikėjausi lengvo paaugliško romano, ir nors jis tikrai buvo labai paaugliškas, lengvas – toli gražu.
Pasakojimas plėtojamas iš dvynių perspektyvos – vaikinas pasakoja dviejų metų senumo praeitį, mergina dabartį. Viskas kaip ir pastatyta ant savotiško detektyvo, nes neaišku kas ten nutiko, kad tie dvyniai, buvę neišskiriami, pasidarė svetimi ir taip toliau, viskas kaip ir sukasi apie paaugliškas meiles, bet galiausiai gauni romaną apie suknistus tėvų ir vaikų santykius bei vaikystės traumas, tik ne suaugusiems, kaip kad koks Niksas, o paaugliams. Galbūt dėl to manęs istorija ir neužkabino, ir neįtikino.
Kodėl ji paaugliška, bet ne lengva? Iš esmės niekas nevyksta, daug pamąstymų, visur vaiduoklių ir meno metaforos, pasakojama kapotai, tai įmetamas trumpa prietaringa nesąmonė iš šeimos prietaringų nesąmonių knygos, tai trumpas veikėjo vidinės būsenos ar situacijos aprašymas piešiniu, nė kiek nepadėjo ir tai, kad nėra skyrių.
Man šis romanas nepasirodė su kaupu išpildęs savo pažadą būti nepakartojama istorija, kaip kad rėkia viršelis, bet turiu pripažinti, kad kaip YA romanas šis yra kažkiek brandus – suprantu autorės norą paliesti tiek paaugliams aktualias temas, tiek sudėti kažkiek nemarių tiesių ir pamokyti. Tačiau visas kratinys manęs nesužavėjo, mane apskritai retai paliečia istorijos, kurios skleidžiasi per meną ir jo simboliką, o čia tai buvo itin ryšku.
0 Komentarai