originalas vs parodija


Didelė meno gerbėja aš toli gražu nesu, todėl gal ir ne visai aišku, kodėl ėmiausi Tomo Kavaliausko “Originalo”, kurio ir veikėjai daugiau ar mažiau menininkai ir sukasi viskas apie meną. Nė pati nežinau, bet per išpardavimą juokinga kaina pastebėta, ši knyga visai sudomino lygtai meno detektyvu, kažkuo lyg ir primenančiu Dan Brown literatūrines keliones. 

Fabula iš tiesų tokia banaloka  – temos disertacijai nerandančiam netyčiniam (suprask jis studijuoja tik kad panai įtiktų) menotyros doktorantui lyg iš giedros dangaus nusileidžia ekscentriškas kolekcininkas, pamišęs dėl vieno niekam nežinomo menininko koliažų, ir jie visi kartu, prigriebę jo paną leidžiasi kelionėn į Bulgariją ieškoti prarastų to menininko darbų. Dar pridėkim keistą bulgarą kažkokios galerijos savininką, kuris savinasi paveikslus ir bando nužudyti tą ekscentrišką kolekcininką ir gaunasi toks visai padorus receptas ne itin logiškam, bet kabinančiam trileriui. Žodžiu, aš suprantu autoriaus intenciją, bet detektyvas ten gavosi toks tik ant popieriaus – iš tiesų nelabai yra kažkokių rimtesnių jo elementų, neįmanoma, ko nors numatyti ar aiškintis, nes viskas apsiriboja pora sekimo elementų ir dideliu paslapties atskleidimu, kuris iš pirmo žvilgsnio tai tikrai pasirodė ne vietoje ir ne laiku. 

Visokie neįtikėtini sutapimai ir susitikimai, kurie šiaip jau tikrai stebėtini turint omeny, kad tas menininkas, apie kurį visa tai sukasi, yra grynai niekam nežinomas. Keisti dialogai, kreipiniai, įvardžiai, apibūdinimai – galbūt to ir reikėjo atskleisti keistai kolekcininko asmenybei, bet tai toks pigus būdas kurti veikėją, juoba realų. Viskas buvo ant tiek tragikomiška, kad galiausiai priėjau išvados, kad tai galbūt labiau panašių kūrinių parodija, nei rimta apeliaciją į žanrą. Juo labiau, kad temą galima ir gana kūrybiškai prie to pritempti – per aplink autorius kalba apie autorių teises ir kur yra riba tarp atkūrimo, perkūrimo ir klastojimo.  

Bet jeigu žiūrint iš tos anonsuojamos bohemiško detektyvo pusės taip gana tiesmukiškai, tai tikrai nusivyliau ir vietoje danbrowniškos kelionės gavau tokią labiau Moyes su mistiškais meno kūriniais ir banaliomis jų paieškomis su neaišku kokiu moralu. Tiesa, sužinojau šiek tiek apie koliažų meną, kas man atitrūkusiai nuo meno, buvo kažkas visai wow. 

0 Komentarai