Vienas iš dviejų paskutinės knygų mugės bukinistų pirkinys, kurį turbūt prigriebiau grynai dėl to, kad iš nusivylimo, kokie skysti bukinistai, tiesiog norėjau kažką nusipirkti. Pavadinimas kažkaip baugiai savipagalbos pusėn nešė, o aprašymas nors ir pastaruosius nuogąstavimus išsklaidė, labai nesudomino. Bet aš kažkaip vis užkimbu už tų brolio ir sesers santykių, kaip kad buvo su “Padovanosiu tau saulę”, ir vis lieku nieko nepešusi.
Įžanga tokia apie nieką dėl to, kad nelabai ką turiu apie šią knygą pasakyti. Man ji pasirodė blankus chaosas su didelėm ambicijom. Autorė matomai norėjo toje knygoje pasakyti daug ir apie viską, bet apie nieką nepakalbėjo iš esmės. Ko tik šioje knygoje nebuvo: vaikų tvirkinimas, homoseksualumas, niekam tikusios motinos ir toksiški namai, smurtas artimoje aplinkoje, kalėjimas, rugsėjo 11, pagrobimas, amnezija, religija, pranašystės, pinigai iš ateities ir nemirtingi triušiai. Ir čia tik apžvelgiant esmines knygos vietas, nes visokių random temų buvo daugiau. Bet aš nei vienoje iš jų neradau nors kiek gilumo ar analizės, pro viską prabėgta, dažnai kažkur šokinėjant. Nežinau, kam dar reikėjo pridėti tų visų fantastinių dalykų, kurie ir taip jau nerealistišką istoriją (nes kam nutinka TIEK dalykų per gyvenimą kaip Elės šeimai?), pavertė visišku kiču.
Darnos nerasta ir kituose pasakojimo niuansuose. Autorė, nusprendusi akivaizdžiai kalbėti apie sunkias temas, ima ir apie tvirkinimą kalba tik užuominomis, o kitame knygos gale jau mėtosi stangriomis putėmis ir gaidžiais (vertimas?). Vos nepašokau iš vietos tas eilutes iš giedro dangaus pamačiusi, kurios ten velniai žino kam buvo reikalingos. Nežinau, kur ten žmonės rado humorą, nes man tai nei juokinga, nei liūdna buvo apie visus tuos klaikius dalykus skaityti, vien nuobodulys ir pyktis vietomis ėmė.
Ir galiausiai, kas labiausiai man neleidžia naktimis užmigti, tai klausimas, kaip Jotemai šovė į galvą triušio vardą Dievas rašyti iš mažosios raidės?! Šiaip jau vertimas ir pats, pradedant gaidžiais ir baigiant tuo, kad turbūt dalį teksto sklandumo atėmė, buvo niekam tikęs. Apskritai turbūt mesiu reikalą skaityti bet kokias knygas, kurių viršelis turi daugiau negu vieną kažkokių random žmonių ar laikraščių citatą, nes ant šitos buvo cielos penkios ir visos į visiškas lankas.
0 Komentarai