Esu prisiekusi Džeinės Austen gerbėja, ne tokia nukvakusi kaip “Džeinės Osten knygų klubo” pasakotoja, bet skaičiau visas knygas, esu dėl kai kurių pamišusi, apskritai žaviuosi autorės kūryba, mokykloje net projektą dariau apie ją. Tai šita knyga tikrai turėjo man patikti.
Tikėjausi, kad galėsiu prisiminti skaitytus Austen kūrinius, kad jausiuosi lyg pati dalyvaudama knygų klube, dedikuotai būtent jai, ir kad viską tiesiog paįvairins lengva šalutinė knygos veikėjų istorija. Na ir ne. Knygos pasakojimas sukasi apie 6 žmones, daugiau ar mažiau pažįstamus, susibūrusius į Džeinės Austen knygų klubą, kiekvienas skyrius dedikuotas kažkuriai knygai, vyksta jos aptarimas kažkurio nario namuose ir jie iš tikrųjų kalba apie tas knygas ir jų veikėjus. Na bent jau taip yra su pirmomis dviem knygomis, vėliau visas šablonas ir idėja nukeliauja į lankas.
Džeinės Austen aš radau čia gerokai per mažai, nei galima tikėtis, turint omenyje, pavadinimą, idėją ir tai, kad net knygų santraukos pabaigoje pateiktos. Jos vardas minimas visur kur tik netingima, tas tiesa, bet kai šitiek patoso jis susilaukia knygos puslapiuose, turinio prasme, Austen ten tikrai nežiba. Knygos veikėjai kažką peza apie knygų veikėjus, bet jokios gilesnės analizės nėra, į tuos kūrinius žvilgtelėjama lyg pro rakto skylutę. Net ir tų kelių iš tikrųjų įvykusių aptarimų metu apie knygas pasakyta gal kokie 5-6 sakiniai, tai nežinau, ar neva ne visas aptarimo turinys yra pateikiamas, ar knygos autorė neturi žalio supratimu apie knygų klubus ir kas juose turi būti veikiama. Aš, aišku, visai nenorėčiau, kad tokio tipo knygoje vien apie kitas knygas būtų kalba, kaip literatūros pamokoje, bet visgi pasirinkus tokią fabulą, reikia kažkaip atsakingai ja ir vadovautis, bent bandyti suvesti kažkaip tai, kas kalbama knygų klube su realiu veikėjų gyvenimu, jeigu jau apie jį pasakojama.
O pasakoti tai ir pasakojama praktiškai vien tik knygos veikėjų vaikystės ir jaunystės istorijos, daugelis jų atrodo perspaustos ir labai kurioziškos. Kaip atskiros istorijos, jos gal bendrai ir neblogą įspūdį paliko, bet išvis niekur neatvedė ir neturėjo kažko labai bendra su dabarties veikėjų versijomis. Veikėjų portretus kurti autorė turbūt moka, ir sodrias jų praeities istorijas regzti jai sekasi puikiai, bet ant to pastatyti šitą romaną nepasirodė gera mintis.
Stilistiškai knygos struktūra man irgi labai nepatiko. Iš pradžių viskas atrodė gerai - pradedama pasakoti apie kiekvieną klubo susitikimą, į pokalbį įterpiant visokias vieno kurio nors veikėjo praeities istorijas, bet tada visa tai pradingsta ir tiesiog pasakojama kaip kas nors rengiasi susitikimui ir pasineria į prisiminimus, ar išvis sėdi kažkokiame renginyje ir pasakoja pagražintą savo gyvenimo istorijos versiją. O kur dar visokios iš dangaus nukritusios citatos, skelbimai, elektroninių laiškai. Bet suvis keisčiausia yra pasakotojas - pasakojama pirmuoju daugiskaitos asmeniu, vis minima mes pamanėme tą, mums pasirodė anas, bet apie visus knygų klubo narius pasakojama ir trečiuoju asmeniu, tai taip ir nesupranti, ar čia kažkokia didesnė esybė, jungianti visus kūrinio veikėjus, ar kažkas nepasakyta, bet drįsčiau teigti, kad nelabai ką gero šita priemonė atnešė, o erzino tai nemenkai. Aš bent jau tikiuosi, kad čia ne vertimo problema.
Pavadinimu netinkamus lūkesčius kelianti ir taip tikrai nuvilianti knyga su gerais veikėjais bet be jokios istorijos ir moralo.
0 Komentarai