Burnojau ir burnojau ant pirmų keturių Nesbo knygų, ypač tų neva gerųjų, bet štai pagaliau, nors ir nesijaučiu išvirtusi iš kojų, turiu pritarti, kad “Pentagrama” - meistriškas trileris.
Man ir vėl viskas per daug iš giedro dangaus, nors kažkokių įtarimų ir turėjau, bet šį kartą ir tas vedžiojimas už nosies buvo harmoningas, ir rutuliojosi viskas puikiai, dramų ir vėl daug, bet jos kažkaip viena kitą papildė, o ne pavertė viską dideliu chaosu kaip pastarosiose dvejose knygose. Įdomūs nusikaltimai (tiesa, turi panašumų į Nemezidės reikalą), įdomūs posūkiai laiku ir vietoje. Galbūt viskas per daug jau susiję galiausiai pasidarė, bet šiaip tai džiaugiuosi pagaliau pasiekus tą taip ilgai lauktą kulminaciją.
Ką daugiau ir bepasakysi, mano akyse Jo Nesbo šiek tiek pakilo, matyti progresas, nors man vis tiek tie Sidnėjaus ir Tailando detektyvai buvo kažkuo originalesni, negu Oslo serija.
0 Komentarai