“Esekso slibiną” aprašymas sukelia tokius gana dvejopus lūkesčius - visos užuominos apie slibiną leidžia akimirką tikėtis kažkiek nuotykių fantastikos, bet įsižiūrėjus giliau, žinai, kad turbūt bus kažkas rimčiau. Ir buvo rimčiau.
Visa slibino istorija čia visai ne nuotykinga, ja autorė kaip tik pasirinko atskleisti rimtas temas, kurių akivaizdžiausia, žinoma, kova tarp mokslo ir religijos, tarp prietarų ir blaivaus proto. Neįkyriai ir harmoningai apie visai tai buvo kalbama ir tikrai verčia susimąstyti. Greta šito, romane daug kalbama apie socialines Viktorijos laikų Britanijos negeroves, ryškiausiai - apie socialinę atskirtį Londone, priešpriešą tarp varganuose daugiabučiuose gyvenančių vargšų ir pilyse tuščiai pramogaujančių turtingų aristokratų. Tiesiog nuostabiai aristokratų, kuriems pavesta visai tai sutvarkyti, požiūris buvo atskleistas per Čarlzo Ambrouzo mintijimus. Nepamirštas čia ir feminizmas, nors tiesa jis man šiek per daug šiuolaikiškai ekstremalus pasirodė.
Buvau pasiilgusi tokio sodraus pasakojimo, kur pasakojama lėtai, iš įvairiausių rakursų ir detalių dėliojat prikaustančią istoriją. Skaitosi ne visada lengvai, bet pagavus ritmą, galima įgauti didelį pagreitį ir oi kaip mėgautis. Laiškai irgi įdomus priedas, laiku ir vietoje pasirodantis, leido šiek tiek atsipūsti valandėlėmis nuo tos sodrios pasakojimo tėkmės.
Savotiškas romanas, priešpriešomis kalbantis apie sunkias temas, vietomis pretenzingas, vietomis labai paprastas - tikrai ne kiekvienam, bet jeigu tą slibiną pavyksta prisijaukinti - prikausto.
0 Komentarai