absurdas galaktikoje
Sunku kažką pasakyti apie šitą nepaprastai keistą, bet labai visų mylimą knygą. Ypač kai man kažkaip užplaukė vienu metu noras skaityti tas ‘iki skausmo’ knygas - iš pradžių Alisa, kurios dideli flashbackai vis aplankydavo, ir štai dabar ‘Keliautojo autostopu gidas po galaktiką’.
Šmaikšti ir linksma knyga, vėlgi daug kultūrinio konteksto, kurį ne visada galiu pagauti pirmiausia dėl pačios pasikeitusios kultūros, o ir dėl to, kad kažkodėl skaičiau vertimą, nes mano supratimu labai sunku išversti visus tuos žodžių žaismus į lietuvių kalbą. Taigi vietomis buvo sunku įsijausti ir pagauti mintį.
Su absurdo komedijomis man sunku - turi būti to absurdo kaip tik tiek, kiek reikia ir ne daugiau. Tai man šį kartą jo buvo kiek per daug. Sunku buvo nušokti nuo proto tiek, kad bent kiek rimčiau žiūrėčiau į visus tuos nuotykius. Nepaprasti jie, to tai nepaneigsi, bet man kaip su ‘Baronu Miunhauzenu’ - šiek tiek per daug.
Žavesio šitas romanas tikrai turi ir suprantu, kodėl jis šitaip liaupsinamas, bet pati lieku ištikima subtilesnei literatūrai.
0 Komentarai