O man tai kol kas visai nepatinka ta ‘Ricoli ir Ailz’ serija. Jeigu ‘Chirurge’ dar buvo kažkiek tyrimo, tai šį kartą jo išvis neradau.
Galbūt aš to tyrimo ir nepasigesčiau, jeigu visa knyga nesisuktų taip, lyg tas tyrimas vyksta. Visą laiką vyskta apklausos, nagrinėjimai, spėliojimai ir tu natūraliai tikiesi, kad tai kažkur atves, kad kažkada pradės ryškėti vaizdas akyse, kad ir priešpaskutiniame puslapyje, bet gauni špygą. Kam išvis reikėjo nueiti į tokius asmeniškumus, kad vietoje tyrimo liko kažkokia paranoja ir tiek. Pusę laiko viskas nuspėjama, (toliau skaityti tik skaičius) nusikaltėlis vietoje to, kad jį kažkas surastų, atsiranda pats ir numiršta antrą pasirodymo sekundę visiškai nieko apie jį nesužinant.
Romantinė linija vėlgi įpaišyta, bet šį kartą jau taip ne vietoje… Nuobodu tiesiog buvo skaityti visus tuos subanalintus dialogus. Romantiką į trilerius reikia labai harmoningai kišti, o čia tai kaip ne geriausiame romantiniame trileryje, kur romantiškoji dalis būna centre, o ne kažkoks detektyvinis tyrimas.
Ricoli jeigu ir nevarė iš proto kaip ‘Chirurge’, tai šiaip erzino, nes kažkokia išsibarsčiusi buvo ir tai dar sumaišius su paranojišku feminizmu išeina visiškas šnipštas.
0 Komentarai