Dikensas vs Paryžius

Sunkiai man sekėsi susidraugauti su Dikensu. Be ‘Kalėdų pasakos’ teko skaityti tik ’Didžiuosius lūkesčius’, kurie perdėm nesužavėjo, o kažkada paauglystėje su ‘Oliveriu Tvistu’ nedaug tepasistūmėjau. Tik po Fowles tokios literatūros satyros susimąsčiau, kad gal ir be reikalo taip greitai nurašiau šį vieną garsiausių britų rašytojų, ir suteikiau dar vieną šansą su ‘Pasakojimu apie du miestus’, kuris mano akyse Dikensą tikrai reabilitavo. 

‘Didieji lūkesčiai’ manęs neįtikino - meilės istorija visiškai neįtikima ir nepaaiškinama, ir visai ne gerąja prasme, ką norėta pasakyti ta dramatiška ir perspausta, visiškai su realizmu nesisiejančia istorija, taip pat liko didžiule paslaptimi. Ir kaip mane čia nustebino ‘Pasakojimas apie du miestus’! Šitas romanas nemoralizavo tiesiogiai, bet siuntė labai aiškią žinutę apie Prancūzijos revoliuciją, o ir šiaip apie teisingumą, kerštą, galią. Per kelių paprastų žmonių tragediją giliai buvo pažiūrėtą į tą pasaulio istoriją pakeitusį įvykį ir puikiai sukurta atmosfera, kur palaikai revoliucionierius, nes ta sistema, dievaži, to prisiprašė, bet staiga ir supranti, kad kuo gi visgi jie skiriasi nuo tų, kurie juos engė prieš tai? Atrodo labai paprasta ir ne kažin kokia stebuklinga žinutė, bet kokia visgi ji paveiki, ir kokia aktuali, kad ir šiandien! Taip, galbūt šis daugialypis procesas ir kiek per daug supaprastintas, bet taip ši žinutė tik dar paveikesnė, nes visgi tai nėra istorinis romanas, o tik socialinis komentaras, kuris nagrinėja vieną šio reiškinio aspektą, o kitus palieka fone.

Siužetas buvo toks vietomis gal pusėtinas, nepasakysi, kad nebuvo tų pernelyg sudramatintų vietų, kur jau iš realybės ribų išeita, veikėjai vėlgi vietomis šiek tiek erzino, bet šį kartą viskas neblogai susipaišė su žinute. O ir šiaip siužeto trūkumus atpirko puiki pabaiga. Liūdna, bet tikrai puiki. Ne taip kaip dvi nevykusios ‘Didžiuosiuose lūkesčiuose’. O tas garsusis pirmasis sakinys, kartu su pabaiga, kaip nuostabiai viską įrėmina! 

Tai štai vėl susidraugavau su Dikensu ir tikiuosi, kad kitos jo knygos bus panašesnės į ‘Pasakojimą apie du miestus’, o ne ‘Didžiuosius lūkesčius’. O gal ir tą nelemtą Oliverį Tvistą reik dar kartą pabandyti?