Perskaičiau jau trečią Hakan Nesser knygą ir manau, kad po Stiego Larsono šis rašytojas man numeris vienas iš skandinavų detektyvų gaujos. Nėra tobulos jo knygos, bet harmonija ir puikiai sukurta detektyvinė intriga visgi nurungia mane.
‘Sugrįžimas’ (labai nevykęs pavadinimas turiu pasakyti) šiek tiek kitoks nei pirmosios dvi knygos - įpinta daugiau asmeninių Van Vėtereno gyvenimo detalių, nes pusę knygos jis praleidžia besiruošdamas skrandžio operacijai ar gydamas po jos, todėl didžioji dalis tyrimo vietoje tokio gana metodiško vyksta ligoninės lovoje skaitant ataskaitas ir laikraščius. Tačiau grįžta tas pasakojimas dialogais, nes daug ką perpasakoti natūraliai reikia, o pradžioje ir tą policininkų humorą iš ‘Sąmonės akies’ vėl atradau. Na ir žinoma, pabaiga išsiskiria. Pasakojimas kiek kitoks, bet vis tiek teka labai logiškai, pasakojimą giją malonu sekti, o intriga sužinoti, kas visgi nutiko, taip pat išlieka stipri viso pasakojimo metu. Nestinga čia šį kartą ir tokių gal klišinių vietų detektyvuose, kur viršenybė trukdo dirbti, o pagrindinis tyrėjas ligoninėje, bet Labai harmoningai viskas įpaišyta į siužetą, todėl jį labiau papildo, nei erzina.
Lietuviškai kitų serijos dalių nebesitikiu sulaukti, bet rimtai svarstau galimybę šio rašytojo knygas krimsti ir angliškai, nes Van Vėterenas tikrai paliko didelį įspūdį pirmosiose trijose knygose.
0 Komentarai