Turint omenyje, kaip man patinka ‘o kas jeigu’ scenarijai, tiesiog negalėjo akys praslysti pro ’The Plot Against America’, kuris pirmu anotacijos sakiniu žada alternatyvią istoriją, kurioje antisemitas tampa valstijų prezidentu ant antro pasaulinio karo slenksčio. Įdomi fabula, gan drąsus autoriaus žingsnis tikras istorines asmenybes nuvesti kitais keliais, bet svorio visame kame visgi pritrūko ir tas ‘kas jeigu’ neįtikino.
Knygoje pateikiamuose alternatyviuose 1940 metų JAV prezidento rinkimuose savo kandidatūrą prieš Ruzveltą iškelia ir su pažadu neįtraukti valstijų į Europos karą juos laimi aviacijos didvyris Čarlzas Lindbergas. Apie patį Lindbergą, pasirodo, jau ankščiau buvau girdėjusi - per kažkokią dokumentiką prisiminiau mačiusi laidą apie jo kūdikio pagrobimą ir nužudymą, o tai mane nustebino vos pradėjus skaityti, nes nemaniau, kad tas žmogus, kurį autorius nuspręs kaip Amerikos prezidentą paguldyti į lovą su naciais, bus tikras žmogus. Bet taip visa ši istorija tampa dar paveikesnė, o ir įžeidimo randasi nedaug, nes pasirodo, kad Čarlzas Lindbergas iš tiesų bendravo su naciais ir pačiu Hitleriu, buvo gavęs iš jų medalį, kurį gražinti ir įsibėgėjus karui atsisakė, nenorėdamas be reikalo įžeisti nacių vadovybės, o ir viešai ne kartą yra skelbęs, kad Amerikos žydai nori įtraukti valstijas į karą ir panašius dalykus. Šios ir kitos tikros detalės pateikiamos ir romane, todėl šio žmogaus tapimas prezidentu knygoje yra gana natūralus.
Gąsdinančiai natūralūs ir pirmi prezidentavimo metai, kuriais daug kalbama apie manipuliavimą informacija ir masėmis, propagandą, įvairias žmonių valdymo technikas. Ir visa tai pateikiama iš aštuonmečio žydo iš Naujojo Džersio ir jo šeimos perspektyvos. Viskas pasakojama ne iš politinių barikadų pusės, ko galbūt galima tikėtis, bet iš paprasto žmogaus ir jo juntamų politikos pasekmių. Įdomu tai, kad autorius vaizduoja savo paties šeimą, jis ir yra tas aštuonmetis pasakotojas, todėl galva kiek apsisuka nuo to autobiografiškumo alternatyvios istorijos romane. Mažamečio pasakotojo, nepajėgaus suvokti jį supančių procesų, prisiminimai, prafiltruoti iš jau suaugusio perspektyvos priminė ‘Nežudyk strazdo giesmininko’ ir turiu pasakyti, kad manęs perdėm nežavi toks pasakojimas, man sunku iki galo juo patikėti, tos visos ‘tuomet dar nesupratau, bet.. ‘ atrodo gerai literatūroje, bet ar prisimename mes pirmoje klasėje įvykusius dalykus, kurių nesupratome, kad suprastume ateityje? Nepatikimas pasakotoja kartais yra smagu, bet ne visuomet tai tinka ir nežinau ar tai patiko man dabar.
Romanas labai bangavo - buvo vietos, kur Phillip’as pasakoja apie politinius įvykius, ką padarė ar pasakė prezidentas ir kiti jo aplinkos žmonės, kokie tiesiogiai su naująja politika susiję sprendimai pasiekia jo šeimą, ir ta dalis žvėriškai įdomi. Ir yra kita dalis knygos, kur tokiais dideliais gabalais pasakojami buitiniai dalykai, kurie lyg ir vietoje, lyg ir laiku, bet perdėm ištempti ir ne visada įdomūs - visokios nesąmonės, kurias daro pasakotojas, būdamas mažas kvailas vaikas ar jo dešimt puslapių trunkantis vaikiškas zirzimas, kad jam teks viename kambaryje gyventi su pusbroliu, kuris neteko kojos, kariaudamas su naciais Kanados pusėje. Patrumpinus tą vaiko nuotykių pusę, tikrai būčiau labiau mėgavusis romanu.
O grįžtant prie to ‘o kas jeigu naciai Amerikoje’ scenarijaus, tai aš pasigedau platesnio požiūrio, į tai kokią įtaką tai turi pasauliui, nes visgi prieš pradėdama skaityti aš galvojau ne vien apie Amerikos žydus, bet ir apie Europą, netekusią to paskutinio išsigelbėjimo, apie kurį vis skaitau Remarko romanuose, netekusią svarbaus sąjungininko. Aš esu linkusi tikėti tuo scenarijumi, kad mažiausiais pasikeitimas praeityje gali visiškai pakeisti istorijos kelią, o čia pakeičiama ne kokia maža detalė, bet gana didelė sudedamoji istorijos, kaip mes ją žinome, dalis, o pasaulis toks jausmas eina toliau su mažais ir tik visiškai tiesiogiai susijusiais pasikeitimas ir net Pearl Harboras įvyksta tą pačią dieną. Net ir nenueinant giliai į filosofiją, nežinau, kaip tai įmanoma. O jeigu sakysim, kad nesvarbu čia tie įmanoma ir ne, tai tuomet tiesiog neįdomu. O ir šiaip mane labai nuvylė kaip viskas išsirutulioja pabaigoje, nes iš natūralaus alternatyvaus scenarijaus, nueinama į visiškas lankas, net jeigu ir didysis paaiškinimas yra tik ‘ didelis gal’, net ir išmetus visą tą dalį, pabaiga nuleista iš niekur. Toks jausmas, kad iki galo autoriui įvykdyti sumanymą pritrūko drąsos. O gal jis tiesiog tokiu įdomesniu būdu nagrinėja klausimą ‘kas yra Amerika, amerikietis ir jų idealai?’.
Įdomus ir puikus Phillip Roth sumanymas, tik turbūt ne visai tai jis visgi norėjo pademonstruoti, ko aš naiviai tikėjausi, ir nors nusivyliau daugeliu aspektu, knyga visgi verta skaitymo ir tikrai įdomi, jeigu neturi kažkokių itin didelių lūkesčių.
0 Komentarai