‘Eni Beni’ - dar vienas įtraukiantis, neblogai susuktas, bet neįsimintinas trileris su itin groteskiškais, keistais nusikaltimais, bet ne itin įdomiu jų narpliojimu.
Labai daug šioje knygoje statoma ant psichologinės prizmės, nes nemažą dalį teksto užima trumpi aukų, uždarytų be maisto ir vandens, išgyvenimai, apimantys tiek įkalinto žmogaus kančias, tiek moralines dilemas - ar žudyti kitą - mylimą ar tik pažįstamą, kad išgyventum pats. Negaliu sakyti, kad neįtikino tie momentai, bet tikrai daug stipresnių pavyzdžių esu skaičiusi - tiek ‘Moteris narve’, tiek iš esmės gal ir kitokia bet tikrai patenkanti į kategoriją ‘Baimės karalystė’, kurių itin didelė dalis siužeto seka vieną ir tą patį žmogų, jo mintis, niekam iš esmės nevykstant ir priverčia užgniaužus kvapą sekti, kas toliau. Tai šį kartą to nebuvo.
O be tų momentų, nelabai kas ir beliko, nes pagrindinės tyrėjos neprisijaukinau, o ir apskritai detektyvai lakstė aplink galvas pametę ir nei galvojo, nei tyrė ką nors, o aš būtent dėl tyrimo ir skaitau kriminalines knygas - ne dėl meilių ar net kažkokių išgyvenimų. Ir nors rutuliojosi siužetas gana įdomiai, norėjai sužinoti, kas ir kodėl - paslapties atskleidimas nebuvo įspūdingas ir nors paaiškino motyvus neblogai, vis tiek iki galo neįtikino. Paskutinės akistatos norėjosi daug dramatiškesnės - tiek suinvestavus į išlikusiojo psichologiją, visą motyvą pastačius ant žmogaus prigimties - gera ji ar bloga, pasigedau galiausiai kažkokio gilesnio konflikto su žudike, aiškinantis, ką tie jos nusikaltimai parodė. Nes bent jau aš įžiūrėjau tame, kaip tie nusikaltimai išsirutuliojo, gilesnių momentų, kurių potencialas nebuvo išnaudotas ir paliktas kabėti ore, kas visai netinka tokio tipo knygose.
0 Komentarai