Vis laukiu tikro, gero, lietuviško romano apie tarpukario Lietuvą ir vis pasimaunu ant pigių bandymų. ‘Panelės iš Laisvės alėjos’ iš pirmo žvilgsnio atrodė kaip tik į dešimtuką - lengvas neįpareigojantis, tarpukario Kaune apie dvi merginas besirutuliojantis romanas, bet pasirodė esantis visiška piguva.
Bandžiau pamėgti šį romaną, ir vienaip žiūrėjau ir kitaip, bet galiausiai tai likau tiesiog labai supykusi. Man visad pikta, kad lietuvių rašytojai turi tą madą vaikytis kažkokius tarptautinius šablonus, kopijuoti bestselerių stilių, įvilkti nuvalkiotas istorijas į kiek lietuviškesnį rūbą ir vadinti ‘lietuvišku’. Tai ne - čia yra kaip 2000ųjų lietuviška estrada - paimi gerą gabalą ir perrašai lietuviškai - nuo to jis netampa gera lietuviška muzika.
Tai šį kartą dar pikčiau, nes pirmiausia tai pasirinktas nuostabus, daug spalvų, šarmo ir įdomių kampų galintis pasiūlyti Lietuvos istorijos laikotarpis, aš taip ir laukiau kokio jau žinomo įdomaus fakto, kaip antai apie žąsų talonus, ar kokio naujo bet tiek pat įdomaus ir netikėto, įsukto į istoriją. O šiame romane jis tik fonas. Ta pati istorija galėjo vykti ir Paryžiuje prieš penkiasdešimt metų, ir Vilniuje pernai, ir Niujorke vakar - vienas ir tas pats. Eilinės meilės istorijos ir tiek. Net nevertos didesnio aptarimo, nes ir pačios - perskaitei ir pamiršai - nei jokio konflikto, nei dramos, nei grožio.
O galiausiai tai paviršutiniškumas! Tarpukurio Lietuvą paversti fonu - dar galima susitaikyti. Bet trėmimus ir holokaustą - irgi paversti skubiai perbėgtu ir belenkaip suverstu fonu - čia jau išvis kitas lygis. Jau buvau patikėjusi, kad autorė šios klaidos nedarys ir tas lengvutes bedvasias istorjas paliks tokiais vasaros romanais, kai viskas lengva ir gražu, paliks jų likimus tuo dar laimingu laikotarpiu ir leis kaboti tai laimei ore, bet ne - reikėjo imtis keliose dešimtyse puslapių sukonspektuoti milijonų žmonių, kartų tragediją. Man tai atrodo tiesiog nepagarbu. Kalbėti apie tai reikia, galima tai daryti ir laisvesniu pavidalu, bet tik turint ką ir kaip prasmingo pasakyti.
‘Laikinai jūsų’, nors irgi ne šedevras yra keliomis galvomis aukščiau už šį romaną tokios tematikos kategorijoje. Nepasiduodu ir lauksiu drąsaus, spalvingo, gal kiek kaimiško, gal kiek juokingo lietuviško romano apie tarpukarį ir ne tik!
0 Komentarai