Laikau save nemaža detektyvų mėgėja, bet paradoksaliai ne itin daug pripažintų detektyvų rašytojų su krūvomis trilerių visgi esu skaičiusi ir Lisa Gardner - viena iš jų, bet jai pagaliau atėjo eilė. Pirmai pažinčiai ėmiausi ne serijinio jos darbo - ‘Kita dukra’, kuris neišvertė iš kojų bet pasirodė neblogai parašytas, neįmantrus, bet įdomus detektyvas.
Seniai įvykdytos, rodos, seniai ir ištirtos vaiko žmogžudystės tyrimas, vykdomas kitą bylą tiriančio agento ir įvaikintos renginių organizatorės. Pakeliui sutinkamos ne viena ir ne dvi teorijos, kaip viskas vyko ir jos visos atrodo daugiau mažiau tikėtinos, nėra to “tikrai ne ta, nes liko dar krūva knygos” jausmo. Kadangi tai nėra kanoninis detektyvas, tai net ir išsiaiškinus tiesą yra ką pasakoti. Nes greta to keisto tyrimo čia ir daug romantinio trilerio elementų, vidinių išgyvenimų, sapnų ir įsivaizdavimų. Ta nesusijusi dalis vietomis erzino, bet nespėjo įgristi pilnai, paties tyrimo irgi ne kažin kiek, bet nėra to jausmo, kad stovima vietoje.
Toks viduriukas tarp romantinio trilerio ir neblogo detektyvo. Šiek tiek vieno, šiek tiek kito, be nelogiškumų aišku irgi neapsieita, bet šiaip - susiskaito skaniai.
0 Komentarai