Įtraukiau į savo metinį sąrašiuką ‘Balzaką ir kinę Siuvėjėlę’ knygos apie knygas laukelyje ir būtent tai, ko tikėtasi gavau - kelis kinus skaitančius Balzaką ir kitus uždraustus ir degintus vakarų rašytojus kultūrinės revoliucijos metu.
Prisipažinsiu - nesu itin artimai susipažinusi nei su Kinija ir jos istorija, nei būtent tuo laikotarpiu, tai sunkiai galiu vertini šį istorinį kontekstą, bet net jeigu ne viskas ten tikslu ir ne viskas įmanoma, tai mano skurdžias žinias tikrai papildė ir leido taip paprastai, lengvai žvilgtelti į tą savotišką laikotarpį, kuris kaip visi tokie tamsuoliški, žiaurūs ir durni procesai žmonijos istorijoje varo siaubą.
Tokiame tikrai niūriame fone plėtojama gana paaugliška istorija apie du draugus nepavydėtinoje situacijoje, kaimo siuvėjo dukrą, meilę, žemiškas su tuo susijusias dramas, pagardintas istoriniais akcentais.
Įdomesnių būta vietomis tekstinių sprendimų, bet šiaip knyga puikiai susiskaitė, buvo įdomi ir įtraukianti. Erzino, tiesa, labiausiai viena - prancūzų klasikų išskyrimas, turbūt čia ir mano problemos, kad nesu didelė jų gerbėja, bet vis tiek labai jaučiasi prancūzų įtaką autoriui Dai Sijie.
0 Komentarai