Su Undine Radzevičiūtė pažintį pradėjau dar labai neseniai, bet labai sėkmingai - nuo dviejų naujausių jos knygų ir oi kaip džiaugiuosi, kad būtent ‘Kraujas mėlynas’ pakliuvo pirmasis, nes ‘Žuvys ir drakonai’ turbūt būtų atėmę visą norą skaityti autorę toliau.
Šis romanas - vienas tų, apie kuriuos kažkaip baisu kalbėti. Man nepatiko, bet žinau, kad tikriausiai kažko nesupratau ir kažko nesuvedžiau. O ir šiaip negali sakyti, kad kažkuo labai bloga - tiesiog ne man ir drįsiu pasakyti - pernelyg pretenzinga. Galite apmėtyti mane akmenimis, bet man rodosi, kad iš didelio noro padaryti kitaip buvo išeita krašto. Tas kapotas autorės stilius, netikėtai sužavėjęs pirmuose romanuose, šį kartą buvo jau per kapotas ir paprasčiausiai trukdė suprasti mintį. Patys tie didžiąją dalį visiškai nesusiję ir tiek stilistiškai, tiek temiškai labai skirtingi pasakojimai savaime buvo gana įdomūs, bet visko tiesiog per daug.
Per daug man buvo tų situacijų komedijų stiliaus dialogų tarp šiandienos posovietinėje valstybėje gyvenančių keturių skirtingų kartų moterų, kurios lyg 2020 iš namų praktiškai nekelia kojos. Tas bekraštis absurdas vietomis užkabina, o asociacijų perliukai mane visai sužavėjo, nes pati nemėgstu dviprasmybių ir kabinėjuosi prie netinkamame kontekste pavartotų žodžių, tai čia tai buvo labai žaismingai, bet kartu kandokai pademonstruota. Visgi jaučiu, kad vėlgi ne visai tai įžvelgiau juose ko tikėtasi, bet tokios knygos ir yra tam, kad suprastum tiek kiek tau reikia ir tai, ką tau reikia, ar ne?
Ir per daug buvo tų skirtingų XVIII amžiaus kinų imperatorių, per daug meno ir per daug krikščioniškųjų ordinų, su niekam nereikalingomis misijomis savo nesąmoningą religiją kišti visiems kur nereikia ir kur labai nereikia. Neradau aš ten tokios jau didelės tos vakarų ir rytų priešpriešos, difuzijos ar dar kokių santykių, neradau ir burnojimo ant tų vargšų prancūzų, tai nors vietomis kabino, galiausiai likau nesupratusi kur, kodėl ir apie ką viskas čia buvo.
Galbūt aš skaičiau paviršutiniškai, galbūt man trūksta bendro konteksto, žinių apie Kiniją, bet aš nuoširdžiai norėčiau, kad man kas nors konkrečiai papasakotų apie kokius dalykus yra ši knyga, ką ten tokio turėjau pamatyti, pajusti ir sužinoti ir kuo tas nutolimas nuo lietuvių literatūros tradicijos čia geras.
0 Komentarai