Dvejopi jausmai aplanko mane ‘Tryliktosios pasakos’ atžvilgiu. Iš vienos pusės - susiskaitė, įtraukė, įdomu, bet iš kitos pusės vien tik erzino ir nei vienos teigiamos emocijos nesugebėjau iš skaitymo išsinešti.
Tai knyga apie knygas su knygos knygoje fabula, kuri pasakoja didelę, paslaptingą ir tragišką dvarininkų šeimos istoriją, kurioje pilna visokių užuominų, paerzinimų, grįžimų prie nuoseklaus ir detalaus pasakojimo, neapsieita be staigių siužeto posūkių ir sutapimų. Sužinoti, kas laukia už kito kampo istorijoje buvo tikrai įdomu, nes pasakoti Diane Setterfield tikrai moka, tegu kartais ir persistengia su aprašymais ir vizijomis.
Ši knyga laikoma gotikiniu romanu, bet pati Angelfieldų šeimos istorija man labiau priminė magiškąjį realizmą ir ne geriausiomis jo dienomis. Keista man buvo tokius dalykus matyti angliškame kaime, dvarininkų šeimoje ir nelipo man viskas, atrodė dar labiau netikra, nei turėtų. Labai daug ribinių veikėjų, situacijų ir dar daugiau beprotybės, kuri ištisai kartojasi, tampa kone statiška. Tai beprotybei nėra jokios atsvaros, kurios dar kartais atsiranda net ir Marquez tekstuose, anei vieno nėra toje šeimoje ar net jų aplinkoje turinčio nors lašo sveiko proto. Viskas tuose namuose paliekama likimo valiai, be vaikų pamaitinimo niekas net nesvarsto jais rūpintis, daug smurto, sadizmo, kraujomaišos. Veikėjai visi aliai vieno, net ir tie gyvenantys romano šiandienoje - neįtikinami, klaikiai nervinantys. Vietomis tapdavau apatiška visam tam ten tvyrančiam chaosui ir likdavo tik tikėtis, kad kokia nors didelė nelaimė įkrės jiems visiems nors lašelį proto… deja. Net ir tos knygos auka, galima sakyti ir herojė - nemaloni, aikštinga, neaišku dėl ko pasipūtusi, perdėm savimi patenkinta kalė.
Galima sakyti, kad tokios stiprios emocijos veikėjų ir istorijos atžvilgiu kaip tik rodo aukštą jos klasę, bet šį kartą tai visgi trukdo man sakyti, kad knyga patiko. Buvo įdomi, bet patiko ne itin. Veikėjais ir siužetu negalima pasitikėti nė literatūrine prasme nei kūrinio pasaulyje - nepatikimas pasakotojas, neįtikimi veikėjai ir specialiai sukurtos skylės, vedančios prie didžiosios paslapties atskleidimo knygos gale - viskas sukuria daug nepasitikėjimo, kurio neišsklaido nei gotikinis fonas, nei dramatiškas siužetas, nei noras sužinoti.
0 Komentarai