detektyvas su paslėptu tyrimu

Slenkant į pabaigą Jo Nesbo ir Tess Gerritsen detektyvų atsargoms, nusprendžiau, kad reikia ieškoti jiems pakaitalų. Nors nesu prisiekusi jų gerbėja - vieni detektyvai labai patinka, kiti visai ne - bet gera turėti tokių page-turnerių atsargoje. Taigi štai aš pabandžiau Chris Carter su pirmu juo žiauriuoju detektyvu ‘Krucifiksas’. 

Susiskaitė puikiai, antroje knygos pusėje jau labai labai kirbėjo klausimai. Aš daug vertimo perliukų tokiose knygose nepastebiu, per daug būnu susikoncetravusi į kitus dalykus, bet dialogams esu labai kritiška, tai šį kartą jie buvo labai blogi ir nežinau, kiek tai buvo autoriaus, kiek vertimo problema, bet man atrodo kad šiek tiek abiejų, nes tikrai buvo beprasmiškų eilučių, kurias kad ir kaip išversi, prasmės nepakeis. 

Labai patiko nusikaltimo motyvas, na gal ne tiek pats motyvas, bet jo idėja. Gaila tik, kad išsinarpliojo jis labai antiklimaksiškai. Norėjau pamatyti, kaip Hanteris tą kirbėjimą galvoje pavertė teorija, kaip pamažu surankiojo dėlionės dalis, kurių mes tik rezultatą pamatėme paskutiniuose puslapiuose. Nes pats tyrimas ir buvo toje dalyje, kur pradėjo aiškėti kaip susijusios aukos, o be to tyrimo nebuvo itin daug, o ir tiek kiek jo buvo, buvo daugiau imitacija, vedanti į aklavietę ir visai nedominanti. Labai apgaudinėja autorius skaitytoją, jam puikiai tai sekasi, bent jau mano atveju, bet man retai patinka būti taip mulkinimai ir šį kartą nebuvo išimtis. 

Psichologiniai momentai geri, kaip ir galima tikėtis iš šią sritį išmanančio profesionalo, bet pats detektyvas pasirodė pusėtinas, nes jo ne itin buvo, o veikėjai iki galo neįtikino. Bet toliau manau vis tiek skaitysiu ir tikėsiuosi, kad su patirtimi autorius ir pasakojimo plotmėje patobulės.