Nors ‘Basakojis bingo pranešėjas’ mano norimų skaityti knygų sąraše gulėjo jau nuo tapimo metų knyga, patraukęs pirmiausia pavadinimu ir nuostabiu viršeliu, pirma mano pažintis su Antanu Šileika įvyko su jo tarpukario Lietuvos šnipų romanu ‘Laikinai jūsų’, kuris paliko neblogą įspūdį - gal ir pritrūko daugiau autentiškos atmosferos, bet buvo žaismingas ir įtraukiantis romanas, atsigręžiantis į literatūroje nepelnytai primirštą mūsų istorijos laikotarpį.
‘Basakojis bingo pranešėjas’ štai yra rinkinys paties autoriaus labai spalvingų prisiminimų apie imigrantų vaiko sunkumus Toronto priemiestyje, įvairius nutikimus visokiausiuose jo darbuose, bandymus prasimušti į rašytojų gretas, galiausiai pagalbą lietuviams kovoje už nepriklausomybę. Puikiai pasakyta nugarėlėje - nėra šioje knygoje pilkos vietos. Gal ir ne visi epizodai kažką naudingo papasakoja, bet visi jie labai įtraukiantys, neįtikėtinai kurioziški ir taip pat puikiai galėtų būti išgalvoti, papasakoti labai paprastai, lėtai, su daug subtilaus humoro, nuo kurio kvatotis teko gal tik porą kart, bet mintyse visada kažkur slėpėsi šypsena.
Stebina mane ši antroji išeivių karta, nei Lietuvoje gimę, nei ją matę, bet vis tiek turintys vietos širdyje ją mylėti ar dėl jos kovoti. Tai ačiū, Antanai, už visa tai ir už šią knygą, gal kiek per fragmentišką mano skoniui, bet kupiną nuostabių patyrimų.
0 Komentarai