Mėgstu, kai knyga nepamokslaudama kalba apie rimtus dalykus ir leidžia skaitytojui pačiam analizuoti. ’Mano sesuo, serijinė žudikė’ kaip tik tokia. Ji paliečia tikrai daug svarbių ir gan sunkių temų - smurtas, sudėtingi šeimos santykiai, seksizmas ir juos supančios šiuolaikinės medijos, bet neapsistoja jų analizuoti, tik papasakoja, o išvadas gali darytis pats. Tik kartais gal lekia per daug greit, norisi, kad sustotų ir palauktų kiek.
Bet laukti nelabai yra kada, nes knyga trumputė. Mano pasaulėžiūroje tai yra gerai, bet šį kartą atrodė, kad kažkur pamestas balansas - kai ko gal per daug, o ai kurie epizodai tokiame koncentruotame tekste pasirodė beverčiai ir tik vietą užimantys.
Nežinau ar knygai pavyksta būti tokiai šmaikščiai kaip jai norisi, bet ji tikrai spalvinga - man labai patiko jos modernumas, kurį labai puoselėja ne visai biurokratams turbūt sueinantis bet labai šiai knygai reikalingas aktualus vertimas. Šarmo prideda ir Nigerijos socialinis fonas, kuris neįkyrus bet puikiai papildo romaną.
0 Komentarai