Taip jau sutapo, kad per porą mėnesių perskaičiau jau antrą itališką šeimos sagą. Pirmoji - “Pirmas rudens rūkas” ne visai išsiteko keturiuose šimtuose puslapių su savo dviejų šimtų metų istoriją ir nors “Sicilijos liūtai” - tik pirma dilogijos dalis, todėl erdvės pasakojimui turėjo gerokai daugiau - ne kažin ką daugiau sugebėjo iš tos erdvės išpešti.
Tai knyga apie tikrus žmones, galingą Sicilijos verslininkų šeimą, nagais ir dantimis išsiplėšusią turtus ir padėtį, ir jų kelias turtų link - iš ties įdomus. Autorė sako norėjusi papasakoti ne tik jų istoriją, bet ir miesto bei epochos istoriją. Negaliu sakyti, kad jai visai nepavyko - kažkur ore lyg ir justi Sicilijos istorijos įtaka Florijų verslo metamorfozėms, bet ji nėra harmoningai įtraukta į siužetą ar pokalbius (tai, žinoma pasitaikydavo, bet retokai), kiekvieno skyriaus pradžioje esamuoju laiku pateikiama trumpa (man pasirodė ir klampi) santrauka to laikotarpio įvykių ir slinkčių. Kaip istoriniam romanui man tai pasirodė itin silpnas sprendimas.
Nepadėjo ir tai, kad istorija šiaip labai fragmentiška. Šokinėjama per metus visiškai be jokio laiko tėkmės pojūčio. Paminimi vis metai, jie rėmina ir pačius skyrius, bet skaitydama romaną aš visai nenoriu sekti ir galvoje laikyti tuos skaičiukus, aš noriu matyti kaip tie mėnesiai ir metai lekia, ką jie naujo atneša veikėjams. Šitai meistriškai sugeba padaryti Isabel Allende, o ir iš G. G. Marquezo to neatimsi, o čia tik lekiama nuo pokalbio, prie kraustynių, nuo muštynių prie naujo sandorio. Visiškai neįsijaučiau į šią istoriją, atrodė, kad atskirus kadrus iš tos šeimos gyvenimo žiūrėčiau.
Atskiro žodžio turbūt reikia ir leidimui - mat knygoje nemažai kalbėta tarmiškai ir mane maloniai nustebino vertėjos sprendimas pakeisti tas tarmes žemaičių ir aukštaičių tarmėmis. Vietomis sunkiai tuos dialogus supratau, tikrai, bet smagu, kad bandyta taip išsaugoti kažkiek autentikos. Kita vertus ‘baltos lankos’ labai jau prasileido su anotacija, kurioje parašyta nesąmonė, sumaišyti giminystės ryšiai.. Knygos skaitymui aišku įtakos mažai, bet mane itin erzina toks neatidumas.
0 Komentarai